Artuso dvaras

Gdansko miesto Istorinio muziejaus padalinio pastatų kompleksas centriniame mieste. Jis yra reprezentatyvios miesto gatvės fragmentas, vadinamas Karališkuoju traktu. Jo dalį sudaro Ilgasis turgus, esantis netoli istorinio uosto prie Motlavos upės. Artuso dvaro kompleksui priklauso: dviejų sujungtų mūrinių namų, vadinamų Senaisiais suolo namais, pirmas aukštas, Artuso dvaras ir Naujieji suolo namai. Senieji ir Naujieji suolo namai – būdingi Gdansko miestiečių mūriniai namai su siaurais fasadais.

Artuso Dvaro istorija prasideda viduramžiais ir kyla iš Europos riterių epo. Bendras dvarų pavadinimas kyla iš legendinio keltų vado Artūro vardo, kuris gyveno Bretanijoje V ir VI m. e. a. Tuometiniams žmonėms jis buvo riterių dorybės pavyzdys, o apskritas stalas, prie kurio jis sėdėjo su savo narsiais riteriais, buvo lygumo ir partnerystės simbolis. Būtent ši idėja paskatino Baltijos miestiečių bendrijas statyti Artuso dvarus. Apskritieji stalai buvo organizuojami pagal nustatytą ceremonialą, tai: turnyras, puota prie apskrito stalo ir šokiai. Jų genezių reikėtų ieškoti bardų, truverų susitikimuose, puotose iš pradžių Bretanijoje, po to ir Valijoje. Jau XII a. pabaigoje panašūs renginiai buvo organizuojami Šiaurės Italijoje, o XIII a. – Artimuosiuose Rytuose, Anglijoje ir kitose Europos šalyse. Turtingų miestų gyventojai tiesiog lenktyniavo su riterija dėl prašmatnių Artūro papročių pristatymo ir visos bendruomenės, ir savo vardo prestižui pakelti.

Pastato, pastatyto Gdanske 1348–1350 m., pavadinimas curia regis Artus (Karališkasis Artūro dvaras), pirmą kartą pasirodė 1357 m. miesto įraše (1350 m.) dėl žemės mokesčio. Kitame, 1358 m., dokumente, jis vadinamas curia sancti Georgi (Šv. Jurgio brolijos dvaras). Tuo metu minimi panašūs Pabaltijo dvarai Torunėje, Chelmne, Elbinge, Braneve, Karaliaučiuje, Revaloje (Taline), Rygoje ir Štralzunde.

Pirmą dvarą savo pastangomis ir lėšomis ant miestui nuo 1344 m. priklausančio sklypo pastatė Šv. Jurgio brolija. Ji telkė vadinamuosius junkerius (riterius) iš turtingų vokiečių šeimų. Nedaug žinoma apie šios elitinės brolijos veiklą pirmame jos egzistavimo amžiuje. Žinoma tik, kad ji buvo religinio-riterinio pobūdžio ir tikriausiai organizavo Gdansko piliečių karinius manevrus ir turnyrus, kaip tai darė giminingos brolijos Braneve ir Rygoje. Tenykščių korporacijų nariai įsipareigojo dalyvauti arklių dvikovose ant kapos, laikydamiesi apskritojo stalo papročių. Šv. Jurgio brolijos nuo pat pradžių stengėsi išlaikyti elitinę prigimtį, reikalavo iš savo narių bajoriškos kilmės ir tokius pačius reikalavimus kėlė Artuso dvaro lankytojams.

Laikui bėgant Artuso dvaras ne tik perėmė iš miestiečių papročius, bet ir atliko oficialių pirklių rūmų vaidmenį. Pirkliams visada buvo reikšminga informacija. Dvaras buvo puiki vieta ja dalytis. Čia taip pat buvo viešai skelbiami miesto valdžios nutarimai. Komercijos interesams jis tarnavo dvejopai: legaliai, būdamas palankiu asmeniniams susitikimams ir draugiškiems vietinių ir užsienio pirklių santykiams, ir nelegaliai, kai buvo sudaromi komerciniai sandoriai, kuriuos šioje vietoje įstatymai draudė.

Šv. Jurgio brolijos įtakos buvo beveik visiškai išsižadėta, ji neteko dvaro nuosavybės teisių, išsaugojo tik garbės pirmenybę šventėse. Nuo tol ji posėdžiavo kartu su teisėjais šalia kitų Didžiosios salės svečių. Svarbiausių pokyčių esmė buvo kitų draugijų kūrimas, iš pavienių nuolatinių lankytojų grupių, kaip šios institucijos bendrasavininkai. Susidraugavę susitikimų dalyviai sėdėjo ant vieno suolo, kuris tapo sandraugos vieta žmonių, vėliau susijungusių į broliją. Tokiu būdu susiformavusios naujos brolijos įgijo bendrą pavadinimą – Artuso dvaro suolas. Iš pradžių buvo prisiderinama pagal geografinę-kultūrinę, profesinę, interesų, būdo ir kt. kilmę. Gimtojo krašto ant Reino kranto tradicijos sujungė Šv. Reinoldo brolijos, sukurtos 1481 m., dalyvius. 1482 m. sukurtas Liubeko suolas sujungė gdanskiečius, bendradarbiaujančius su Liubeku, į draugiją. Asmeninės draugystės santykiai buvo pagrindas 1483 m. susiformuoti Šv. Trijų karalių brolijai. Malborko suolo, sukurto 1487 m., genezės reikėtų ieškoti Trylikmečio karo bendražygių, draugijų, dalyvavusių užgrobiant Malborką, 1457 m. ir 1460 m. tradicijose. Olandų suolą, kurio pradžia siekia 1492 m., suformavo Gdansko ir olandų pirkliai, bendradarbiaudami su Nyderlandais. Kapitonų ir Teisėjų brolijų sukūrimo pagrindas buvo profesiniai ryšiai.

Nuo XVII a. 20 metų karai ir epidemijos naikino miestą, keisdami jo gyventojų gyvenimo būdą. Kartu su karo ūžesiu visam laikui pasibaigė ir dvaro puikybės laikai. Jis buvo daug kartų uždaromas ir atidaromas, ketinant sugrąžinti jam buvusią paskirtį. Tačiau paaiškėjo, kad senos, geros tradicijos ne be familiarumo, tačiau su saiku, jau buvo praeitis. Pagaliau 1742 m. spalio 31 d. Taryba priėmė sprendimą dvarą perdaryti į biržą. Kartu su ja baigėsi ir brolių puotos Didžiojoje salėje. Tarybos sprendimas iš dvaro padarė Gdansko biržos būstinę. Pirklija įsigijo nepaprastai gražius rūmus, o dvaras įsigijo naują funkciją, vėl tapdamas pirklių gyvenimo centru. Tačiau be reguliarių biržos sesijų gyvenimas Didžiojoje salėje retkarčiais būdavo įvairinamas iškilmingais monarchų vizitais, garsiais kultūriniais renginiais ir tarptautiniais susitikimais. XVII a. pabaigoje Didžiosios salės savybės buvo reguliariai panaudojamos, organizuojant koncertus.

Gdansko priemenė – reprezentatyvus patricijų salonas – vadinamuosiuose Naujuose suolo namuose iš rytinės sienos pusės priglunda prie Artuso dvaro didžiosios salės. Nuo viduramžių iki XVIII a. joje gyveno Gdansko patricijų šeimos. Nuo 1709 m. čia buvo suolo teismų būstinė. Po kapitalinio remonto 1900–1901 m. (biržos biurų reikmėms) Nauji suolo namai atrodė kaip seno Gdansko priemenė. Interjeras papuoštas XVII ir XVIII a. Gdansko ir olandų amato kūriniais iš pirklio kolekcionieriaus Lessero Gieldzinskio kolekcijos.

Šiuo metu Gdansko priemenė atstatyta iš karo griuvėsių – jos baroko stiliaus Gdansko laiptinė XVIII a. pradžioje buvo perkelta iš rūmų Klanine kartu su plafono paveikslu ir dviem XVIII a. spintomis. Tą komplektą taip pat sudarė: rekonstruotas židinys, XVIII a. skulptūros, XVIII a. olandų keramika iš Delfto, žalvariniai sietynai, originalūs olandų flyzai ant sienų su piemenų scenomis, Gdansko laivo modelis (1775 m.). Virš sienos plokštės linija kabo du kiti paveikslai: Andreaso Stecho „Trijų karalių nusilenkimas“ ir Jacobo van Loo „Amsterdamo miesto tarybos nario portretas“. Paveikslai atskirti vienas nuo kito dviem dideliais dekoratyviniais sietynais. Didžiosios Gdansko priemenės vakarinėje sienoje yra įėjimo anga, jungianti ją su Artuso dvaro Didžiąja sale. Muziejų ir toliau papildo Gdansko priemenės kolekcijos, kad sugrąžintų miestiečio namų interjerui baroko stiliaus Gdansko salono charakterį.